Jei tavo tėvai skiriasi, turbūt tau kyla begalės klausimų, vienas pagrindinių – kas bus?

Nėra lengva atsakyti į šį klausimą. Gali būti taip, kad su tėvų skyrybomis niekada neapsiprasi, tačiau daugelis dalykų gali ir pagerėti. Daug kas keisis ir bus sunku prie to priprasti: gyventi tik su vienu iš tėvų, kraustytis į kitą butą, namą ar miestą, stebėti su kitais žmonėmis susitikinėjančius tėvus. Tačiau prie naujovių pratinsiesi savo tempu. Maždaug po 6 mėnesių jau būsi apsipratęs (apsipratusi) su nauja rutina / kasdienybe. Kai apsiprasi ir žinosi, ko tikėtis iš aplinkos, gyvenimas pasidarys lengvesnis, jis taps nuspėjamas.

Sunkiausias laikotarpis – metai ar dveji po skyrybų, nors nebūtinai tiek. Tai – procesas. Tu šį procesą gali įveikti anksčiau, nei pats (pati) apie tai suprasi.

Gali būti, jog tau bus sunku apsiprasti su mintimi, jog gyveni ne su abiem tėvais, o tik su vienu iš jų. Neretai vaikams būna skaudu, kai jie negali su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama matytis taip dažnai, kaip tai darydavo iki skyrybų. Prie to priprasti taip pat reikia laiko. O tam, kad tas laikas praeitų greičiau ir prasmingiau, gali kurti kiekvieno susitikimo planą: kartu nueiti į kiną, suvalgyti ledų, aplankyti giminaičius. Nespėsi pastebėti, kaip įsisuksi į šias naujoves, ir susitikimai su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama tau taps įprasta ir normalia kasdienybe.

Taip pat svarbu žinoti, jog ir išsiskyrę tėvai turi rūpintis bei auklėti tave vienodai. Tiek tėtis, tiek mama, nepriklausomai nuo to, su kuriuo liksi gyventi, yra visiškai atsakingi už tave, todėl visokeriopą pagalbą tau jie privalo teikti iki pilnametystės. Dėl bendravimo ir dalyvavimo tavo auklėjime tėvai turi susitarti tarpusavyje. Tačiau kartais atsitinka taip, kad jiems nepavyksta susitarti. Tada jiems gali padėti teisėjas. Jis gali paklausti ir tavo nuomonės. Jei nedrąsu pasakyti, kokio bendravimo iš tėvų tikiesi, pagalvok, jog atskleidęs savo norus ir lūkesčius, lengviausiai gausi tai, ko iš tikrųjų labiausiai norėtum.

Taip, tai visai normalu. Atleidimui ir priėmimui reikia laiko. Kiekvienam žmogui tas laikas skirtingas. To negali pagreitinti, visa tai ateina su laiku. Tokie ir panašūs  jausmai būdingi visiems vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybas.

Atsakyti tikrai sunku, nes daugiausia, ką tu gali padaryti, tai priimti dalykus tokius, kokie jie yra, bei priimti tiesą, kad šios situacijos pats (pati) pakeisti negali.

Tikriausiai tau labai sunku, kad nieko negali padaryti, tačiau tu nesi atsakingas (atsakinga) už šeimos išsaugojimą. Nesistenk būti didvyriu (didvyre). Tu tikrai gali kontroliuoti vienintelį asmenį – save patį.

Deja, skyrybos – gyvenimą keičiantis įvykis. Susirgti depresija gali tiek tu, tiek tavo tėvai. Jei manai, kad tėvams reikalinga pagalba, gali padrąsinti tėvus kreiptis į specialistus (psichologą, paskambinti nemokamu emocinės paramos telefonu ir pan., daugiau informacijos šia tema gali rasti skyrelyje „Tėvams“ -> „Pagalba“ -> „Kas gali padėti?“.

Tavęs neturėtų slėgti rūpestis dėl tėvų. Ką daugiausia gali padaryti – pasirūpinti savimi, tai svarbiausia. Jeigu pats (pati) patiri sunkumų ar sunkumų patiria tavo tėvai, tačiau nebežinai, ką daryti, gali kreiptis pagalbos į mokyklos psichologą, socialinį darbuotoją, artimą žmogų (giminaitį, šeimos draugą, draugo mamą ir pan.) ar skambinti nemokamu emocinės pagalbos telefonu 11 61 11, kur galėsi pasikalbėti apie tai, kas tave slegia, pasitarti tau rūpimais klausimais. Taip pat gali parašyti mums laišką e. p. skyrybos@pagalbavaikams.lt.

Pokalbiai telefonu tokioje situacijoje labai svarbūs, ypač jeigu sudarysite tam tikrą grafiką, kuriomis dienomis ir kelintą valandą skambinsite vienas kitam. Taip pat viena iš galimybių – bendravimas internetu (skype programa), naudojant internetines kameras, rašant elektroninius laiškus. Jei tėvai naudojasi kompiuteriu, galite bendrauti ir socialiniuose tinklalapiuose. Laiko tarpas tarp pasimatymų ir apsilankymų gali būti slegiantis, tačiau nuolatinis bendravimas aukščiau išvardytais būdais gali jį palengvinti

Pasistenk, kad tėtis / mama arba artimieji žinotų (sužinotų), kokia tavo nuomonė dėl negatyvių kalbų kito iš tėvų atžvilgiu. Pasakyk jiems, kad galbūt jie yra pikti ar nepatenkinti kito tėvo atžvilgiu, bet jis / ji yra tavo tėvas / mama ir tu myli jį / ją, todėl tau nemalonu klausytis tokių kalbų.

Jei tai nepadeda, pasistenk pakeisti pokalbio temą. Jei ir tai nepadeda, sugalvok priežastį išeiti iš kambario. Negatyvių kalbų apie vieną iš tėvų girdėjimas, nors ir nedažnas, gali būti labai žeidžiantis, skaudus, taigi jei gali, venk to.

Daug kas priklauso nuo jūsų šeimos ir tavo pageidavimų. Kai kuriems vaikams patinka, kai abu išsiskyrę tėvai dalyvauja jų šventėse, kiti pageidauja, kad tėvai kartu nedalyvautų. Atsakymas būtų toks – pasakyk tėvams, kaip tu norėtum, kad būtų. Jeigu jie ir nebemyli vienas kito taip, kaip ankščiau, tai nereiškia, kad jų jausmai tavo atžvilgiu pasikeitė. Tu esi ir būsi jų sūnus / dukra.

Prieš svarbų įvykį pasikalbėk su kiekvienu, paprašyk gerbti tavo sprendimą, koks jis bebūtų. Nežinai, kaip bus, kol nepabandei! Todėl drąsiau! Jei tau patinka, jog šalia tavęs būtų abu tėvai, pasakyk jiems tai. Paklausk, ar jie sutinka su tokiu sprendimu. Tačiau atmink, visada išlieka galimybė, jog jie nenorės išpildyti tavo prašymo. Tu turi pasistengti juos suprasti. Po skyrybų tėvams būti kartu gali būti labai sudėtinga.

Jei tau patinka, kai tėvai nebūna kartu, paklausk, ar galėtum atšvęsti tam tikras šventes su kiekvienu iš jų atskirai. Tokiu būdu turėtum dvigubas šventes! :) Per mokyklos renginius gali paprašyti, kad tėvai sėdėtų atskirai. Tokiu būdu galėtum susikaupti ir nesijaudinti dėl to, kad jie renginio metu gali susipykti.

Tai dažna išsiskyrusių šeimų problema. Turi suprasti, kad tai tavo tėvų problema, o ne tavo. Tu nesi atsakingas už šio klausimo išsprendimą. Taigi, jeigu vienas iš tėvų pradės skųstis kitu, jog šis tavęs neišlaiko, gali leisti jam kalbėti, tačiau pasakyk, kad tau nejauku apie tai girdėti.

Skyrybos gali brangiai kainuoti abiems tėvams. Tu gali kontroliuoti savo laisvalaikio išlaidas, stengtis sekti išpardavimus, pirkti daiktus ar drabužius nuolaidų metu, trumpiau kalbėti telefonu, namuose išjungti šviesą, kai ji nereikalinga, užsukti vandenį, jei tuo metu jo nereikia.

Gali atrodyti, kad tai nedaug, bet tai tikrai padeda sutaupyti. Tavo tėvai bus dėkingi už pastangas. Padaryk tai, ką gali, geriausiai.

Pasikalbėk su tėvais apie tai. Suprantama, kad tau nejauku, turbūt jautiesi lyg pas jus brautųsi nepažįstamas vyras ar moteris. Gal tave liūdina, jog tėvai išeina į ilgai trunkančius pasimatymus? Kaip bebūtų, pasimatymai – tai žingsnis, padedantis tėvams greičiau užsimiršti po skyrybų ir grįžti į įprastas gyvenimo vėžias. Pakalbėk su tėvais (vienu iš tėvų) apie galimus pakeitimus, visiems priimtinus sprendimus, kad viskas būtų paprasčiau. Jei tave trikdo svetimos moters buvimas jūsų namuose, galbūt tėtis sutiks ir kurį laiką nekviesti jos į svečius, kol pas jį vieši tu. Galbūt mama sutiks su naujuoju draugu praleisti ne visus savaitgalius.

Atmink, svarbu kalbėti. Kitas žmogus gali net nenutuokti apie tai, ką tu mąstai, kas tave trikdo ar džiugina. Be to, kalbantis atsiranda didesnė galimybė rasti kompromisą, išeitį, kuri tenkintų tiek tave, tiek tėvus.

Tikėtina. Kai kurie išsiskyrę tėvai greitai sukuria kitas šeimas, kiti – ne taip greitai arba iš viso nesukuria. Galbūt po tikram tikro laiko tarpo tavo tėtis ir (ar) mama dar kartą ves ir (ar) ištekės. Su patėviu / pamote labai svarbu bendrauti. Naujas patėvis ar pamotė gali tau kelti nerimą ar grėsmę dėl tavo užimamos vietos šeimoje, bet jei tu būsi atviras (atvira) jam / jai, kaip ir mamai ar tėčiui, tai gali tik palengvinti situacijas. Galbūt ir patėvis / pamotė taip pat nerimauja dėl tavo reakcijos į jo / jos atėjimą į jūsų šeimą, būkštauja, kaip jums seksis sutarti ir pan. Jis / ji turbūt taip pat patiria daug jaudulio, gali net nedrįsti tavęs kalbinti. Jei pasidalysite savo jausmais ir mintimis, gali palengvėti jums abiems.

Patėvis / pamotė neužims tavo tėčio / mamos vietų, jie tik papildys jūsų šeimą. Taip pat atmink, kad turėtum kalbėtis apie tai, kaip jautiesi būdamas (-a) patėviu / pamote, užuot apie juos kalbėjęs (-usi) su mama ar tėčiu, prašant jiems ką nors perduoti.

Prisimink, kaip jaustumeisi (jauteisi), jei tau reiktų perdavinėti vieno tėvo žinutes kitam. Be to, tai gali būti nemalonu ir tavo tėvams. Gali pasiūlyti šeimos susirinkimus, kurių metu kiekvienas galėtų išsakyti savo jausmus ir mintis. Tai galėtų būti nauja galimybė jaustis šeima.

Visų pirma galėtum pakalbėti su mokyklos psichologu. Daugeliui paauglių (taip pat ir suaugusiųjų) nejauku eiti pas psichologą, tačiau tai ne gėdinga, jei suvoki, kad reikia pagalbos iš šalies. Daugelis pasikalbėjusiųjų su psichologu, jei kiltų panaši situacija, tai padarytų dar kartą. Jei nerimauji, kiek tau tai gali kainuoti, nesijaudink. Lankymasis pas psichologą mokykloje – nemokamas. Taip pat kai kuriuose vaikų dienos centruose teikiama nemokama psichologo pagalba.

Jei vis tiek nedrįsti eiti pas psichologą, galbūt neblogai sutari su klasės auklėtoja ar kuria nors mokytoja / mokytoju? Pirmiausia pabandyk pasikalbėti su ja / juo, o gal ji / jis galėtų ir palydėti tave pas psichologą.

Taip pat gali pasikalbėti su artimais draugais. Nelaikyk išgyvenimų savyje. Nustebsi, kaip gali palengvėti, kai garsiai pasakai, kas tave slegia, žmogui, kuriam svarbu, kaip tu jautiesi

Jei jautiesi blogai ir norėtum pasikalbėti čia ir dabar, gali skambinti nemokamais emocinės pagalbos telefonais:

• „Vaikų linija“, tel. 11 61 11, dirba kasdien nuo 11 val. iki 21 val.,
• „Jaunimo linija“, tel. 8 800 28888, dirba visą parą.
• Taip pat gali parašyti laišką: „Vaikų linijai“, spausk nuorodą www.vaikulinija.lt/index.php/136, „Jaunimo linijai“, spausk nuorodą http://www.jaunimolinija.lt/internetas, „Pagalbos vaikams linijai“, spausk nuorodą www.pagalbavaikams.lt. arba e. p. skyrybos@pagalbavaikams.lt.