jūsų savijauta

Skyrybos, ar būtų gana taikus ir abipusis sutuoktinių susitarimas, ar siekis išsivaduoti nuo nemylimo, gal net smurtaujančio partnerio, visada yra netektis. Kad ir kokie būtų santykiai su sutuoktiniu, skirdamiesi prarandame partnerį, didesnę ar mažesnę paramą (galbūt socialinę, emocinę ar finansinę), turime atsisakyti buvusių vilčių, svajonių ir planų. Keičiasi mūsų pareigos, vaidmenys bei statusas. Nutraukiami nors ir tapę nemalonūs ar nebepakeliami, bet gerai pažįstami ir nuspėjami santykiai. Juos keičia kažkas nauja, nežinoma ir nenuspėjama.

Jei šiuo metu svarstote, ar santuoką nutraukti, ar tęsti, vadinasi, santykiai jau labai įtempti, nevengiama konfliktų ir abejingumo. Gali atsirasti jausmas, kad viskas slysta iš rankų, ką bedarytumėte, viskas, atrodo, klostosi tik blogiau. Dar nepriėmus sprendimo dėl skyrybų, gali ateiti suvokimas, kad netenkate santarvės, ramybės, saugumo, bendrumo ir kt., taip pat gali kamuoti didžiulis pasimetimas, blaškymasis tarp dviejų sprendimų: skirtis ar ne. Iškyla daugybė klausimų: ar verta likti gyventi dėl vaikų; jeigu apsispręstumėte skirtis, kada ir kaip viską pasakyti vaikams; su kuo liks vaikas(-ai); kuris sutuoktinis ir kur turės toliau gyventi; kokia bus finansinė padėtis; kaip dažnai buvęs sutuoktinis galės matytis su atžalomis; kaip toliau vyks bendravimas su giminėmis, bendrais draugais, kaip toliau švęsime šventes, ypač svarbias progas vaiko gyvenime (gimtadienius), ir kt.

Skyrybų metu, ypač jeigu jos ilgos ir sudėtingos, gali apimti jausmas, kad viskas griūva, nepavyksta kontroliuoti situacijos, baisu netekti vaikų, turto ir saugumo, atrodyti, kad tokia situacija ir kančios niekada nesibaigs. Gali nuolat kankinti didžiulis nerimas ir nežinia. Bendraujant su vaikais gali būti sunku rasti tinkamus žodžius.

Po skyrybų, ypač jeigu jų iniciatorius buvote ne jūs, bet sutuoktinis, gali kamuoti tuštumos, beprasmybės, vienišumo ir apleistumo jausmas. Žinoma, gali būti ir priešingai. Jeigu skyrybų tikslas buvo išsivaduoti iš smurto, tuomet gali ateiti palengvėjimas bei išsilaisvinimas.

Po išsiskyrimo keičiasi kasdienė rutina, pareigos, namai, santykiai su antros pusės šeima ir draugais. Išsiskyrimas priverčia abejoti ateitimi. Koks bus jūsų gyvenimas be partnerio? Ar susirasite kitą artimą žmogų? Ar liksite vienas (-a?). Neretai nežinomybė atrodo baisesnė už nelaimingus santykius. Laikotarpis po skyrybų dažnai vadinamas tėvų sumažėjusių galimybių laikotarpiu. Pastebėta, kad tėvai, ypač tie, pas kuriuos lieka gyventi vaikas, patyrę daug stresinių išgyvenimų ir pajutę padidėjusią naštą, linkę mažiau paremti ir drausminti vaikus. Kitas nemenkas pasikeitimas dažniausiai susijęs su finansinės būklės suprastėjimu. Tokiu atveju ypač sunku motinoms, likusioms su vaikais. Šios srities tyrinėtojai nustatė, kad moterys po skyrybų kartais išgyvena depresiją dėl finansinių sunkumų.

Ko nors netekusiojo natūrali reakcija yra sielvartas. Jis gali pasireikšti įvairiai. Netekties jausmas, nuolatiniai konfliktai, galbūt net smurtas santuokoje ar skyrybų metu be galo skaudina, išvargina, kartais tiesiog sugniuždo. Tada net ir smulkmenos gali išvesti iš pusiausvyros, galite jaustis nebekontroliuojantys savo gyvenimo, nebeturintys energijos elgtis racionaliai ir kantriai, bejėgiai atlaikyti vaikų, sutuoktinio ar aplinkinių reakcijas. Gali padažnėti pykčio protrūkių. Sutuoktinio atžvilgiu, ypač jei jis buvo smurtautojas ar skyrybų iniciatorius, gali varginti neapykantos, keršto, apleistumo, išdavystės jausmai, nepasitikėjimas ir baimė. Jeigu santuoką nutraukti nusprendėte jūs, gali kilti abejonių, arba prieš sutuoktinį, vaikus ar aplinkinius gali kamuoti kaltė bei gėda. Net ir tuo atveju, kai skyrybos buvo būdas nutraukti jus traumuojančius santykius ir apsaugoti save (galbūt vaikus), šalia palengvėjimo gali atsirasti prieštaringi jausmai.

Taigi šiuo metu patirsite daugiau streso. Gali sumažėti koncentracija tiek bendraujant su kitais žmonėmis, tiek dirbant. Todėl gali pablogėti santykiai, sumažėti darbo našumas, sutrikti sveikata (atsirasti galvos, nugaros skausmai, pablogėti virškinamojo trakto veikla, miegas ir kt.). Psichologai nurodo šiuos neretai po skyrybų pasitaikančius pavojus: alkoholizmą, narkomaniją, fizinę ir emocinę prievartą.

Galite bijoti skausmo, kad jausmai bus per stiprūs, ir nuolatiniai, su kuriais nesusitvarkysite. Supraskite, visiškai normalu jausti šiuos jausmus, kad ir kokie neracionalūs jie kartais atrodytų. Sielvartas – labai svarbi gijimo dalis. Tik paskyrus laiko savo būsenos suvokimui, priėmimui, jausmų išreiškimui, o ne jų nustūmimui ar ignoravimui, pavyks sveikiausiu būdu priimti pasikeitusią realybę bei išmokti toliau gyventi ir vėl jaustis laimingam. Kokie bebūtų stiprūs ir nemalonūs Jūsų išgyvenimai, atminkite, kad jie netruks amžinai.