Kaip gali sau padėti?

Kaip susidoroti su pasikeitimais, susitaikyti su tėvų skyrybomis? Visa tai gali kelti įtampą. Štai kodėl svarbu išmokti susidoroti su stresu. Yra netinkami ir tinkami susidorojimo su stresu būdai.

Tiesiog paklausk savęs: ar tai, ką darai, nekenkia tavo sveikatai, ar tai tau padės (padėtų) pasijusti geriau. Jei abu atsakymai teigiami, vadinasi, tas būdas stresui įveikti – tinkamas.

Pavyzdžiui, ar svaigiųjų medžiagų vartojimas kenkia sveikatai? Ar tai tinkamas būdas susidoroti su stresu? Deja, tai tikrai netinkamas streso įveikimo būdas.

Tu gali pasinaudoti šiais patarimais

1. Kalbėjimas

Nebijok atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis, baimes ir nerimą, kuriuos tu jauti. Labai natūralu, kad tave užplūdo be galo daug neigiamų jausmų. Tikriausiai tau labai rūpi tiek mama, tiek tėtis, tačiau tai yra suaugusiųjų rūpesčiai, kuriuos turi palikti spręsti jiems patiems. Nors ir gali būti sunku kalbėti apie tai, kas skaudina, vis dėlto pakalbėk apie tave neraminančius dalykus su tau svarbiu žmogumi. Tavo gyvenimas gali iš esmės pasikeisti. Tu ir tavo tėvai, net ir gyvendami atskirai, vis tiek liekate artimi vienas kitam. Atmink, kad net ir po skyrybų turi abu tėvus, su kuriais gali bendrauti ir atvirai dalytis visomis mintimis.

Galbūt yra kitų suaugusių žmonių, kuriais tu gali pasitikėti (pavyzdžiui, teta, močiutė, mokytoja, kaimynė). Gali drąsiai jiems pasakoti apie savo išgyvenimus. Deja, ne visada lengva pasakoti kitiems apie savo rūpesčius, nes gali atrodyti, kad pats esi silpnas ir nepajėgus susitvarkyti su problemomis, tačiau atmink, kad tai nėra tiesa! Gyventi vienam su slegiančiais išgyvenimais yra be galo sunku. Dažnai žmogus nėra pajėgus išspręsti visų sunkumų, todėl pokalbis su artimuoju, galėtų nuimti didžiulę naštą.

Galbūt tu turi draugą, pažįstamą, kurio tėveliai taip pat yra išsiskyrę? Tai galėtų būti dar viena proga tau pasikalbėti su žmogumi, kuris išgyvena tą patį ar jau yra visa tai patyręs anksčiau. Galbūt Jūs atrasite panašių dalykų ir būdų, kaip būtų galima įveikti iškilusias problemas.

Kaip bebūtų, tačiau visada atsiras žmogus, su kuriuo galėsi pasikalbėti. Paprastai tai yra tradicinis ratas žmonių, kurie galėtų padėti – mokytojai, socialiniai darbuotojai, kunigai. Kaip jau minėta, psichologai ir socialiniai darbuotojai – puikus pasirinkimas. Tai žmonės, su kuriais gali saugiai pasikalbėti apie tai, kas tave slegia. Viskas, apie ką kalbėsi liks tik tarp tavęs ir specialisto, nes tai bus konfidencialu, tokia yra šio bendravimo taisyklė. Jeigu tau vis tiek neramu, drąsiai paklausk paties specialisto, kam jis gali papasakoti apie jūsų pokalbį.

Būna išimčių, kada konfidencialumo taisyklės nebesilaikoma. Taip atsitinka tada, kai pokalbio metu sužinoma, jog vaiko sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė. Tada specialistas turi kreiptis į medikus, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, policiją ar kitus specialistus.

Taip pat pabendrauk su mokyklos psichologu, jei jis yra pas jus. Mokyklos psichologui dažnai tenka kalbėtis su mokiniais apie tėvų skyrybas. Be to, jo paslaugos – nemokamos.

Jei jautiesi blogai ir norėtum pasikalbėti čia ir dabar

Gali skambinti nemokamais emocinės pagalbos telefonais:
  • „Vaikų linija“, tel. 116 111, dirba kasdien nuo 11 val. iki 23 val.;
  • „Jaunimo linija“, tel. 8 800 28888, dirba visą parą.
Taip pat gali parašyti laišką:

2. Sportas

Taip, sportas – vienas iš būdų susidoroti su stresu. Kaip tai padeda? Kaip sako bėgikai, įveikę tam tikrą distanciją, jie jaučiasi kaip pasaulio viršūnėje. Pasportavus nuotaika pagerėja.

Nebūtina eiti į sporto salę, gali paprasčiausiai pasivažinėti dviračiu, pažaisti krepšinį ir pan. Netgi šokiai padeda!

Sportavimas nustatytu laiku, nustatytomis dienomis tampa rutina, stabiliu dalyku. O būtent to dabar tavo gyvenime gali trūkti.

Sportuoti gali kartu su draugu (-ais) ar šeimos nariais – tai gali būti smagus laisvalaikio praleidimo būdas!

3. Dienoraštis

Jei tau nejauku su kitais žmonėmis kalbėti apie save, tu nemėgsti sportuoti, tuomet galbūt dienoraščio rašymas gali padėti pasijausti geriau. Tai puikus būdas išlieti savo jausmus ir mintis. Jei jauti stresą dėl tėvų skyrybų, pyksti ar jauti baimę, visa tai gali parašyti dienoraštyje. Jei rašysi jį detaliai ir ilgą laiką, galėsi pažvelgti atgal, kas tave džiugino ir liūdino.

Jei nerimauji, kad tavo dienoraštį gali kas nors rasti ir perskaityti, turi keletą galimybių. Visų pirma jį galėtum paslėpti. Kur ir kaip – priklauso nuo tavo sumanumo. Kita galimybė – sunaikinti (sukarpyti, suplėšyti).

Taip pat gali parašyti laišką tėvams, kuriame išdėstytum, kaip jautiesi, ką galvoji. Po to parašytą laišką suplėšytum. Niekada nereiks nerimauti, kad jį gali kas nors perskaityti, tačiau toks rašymas padės susidėlioti mintis.

Galiausiai gali sau siųsti elektroninius laiškus. Šis būdas taip pat leis paskaityti, ką jau esi rašęs (rašiusi), išgyvenęs (išgyvenusi) anksčiau. Be to, toks dienoraštis būtų prieinamas tik tau, nes tik tu žinotum elektroninės dėžutės prisijungimo duomenis.

Nesvarbu, kokį būdą pasirinksi, svarbu tai, kad rašymas galėtų praskaidrinti mintis, padėtų susitvarkyti su kylančiais jausmais.

4. Kiti būdai

Susikurk SAVO įveikimo būdą (tarkime iš kelių). Nėra vieno teisingo ir geriausio būdo. Jų yra daug ir įvairių. Skaitymas, grojimas, dainavimas, piešimas – tai irgi puikūs būdai. Turi pasirinkti sau tinkamiausią ir priimtiniausią būdą. Jei turi klausimų šia tema, gali drąsiai pasikalbėti su mokyklos psichologu arba nemokamos emocinės pagalbos konsultantu tel. 116 111. Taip pat gali mums parašyti laišką e. p.skyrybos@pagalbavaikams.lt.

 

Taip pat gali naudingos informacijos rasti Jaunimo sveikatos tinklo interneto svetainėje adresu http://www.sveikatostinklas.lt/savipagalba/psichikos-sveikata/gera-nuotaika/01/01