dažniausiai užduodami klausimai

Skiriantis tėvams turbūt tau kyla daug klausimų. Pagrindinis varginantis klausimas – kaip viskas bus? Tai normalu. Pabandysime atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus.

Mano tėvai skiriasi. Ar tai reiškia, kad turėsiu persikraustyti?

Nebūtinai, nors tokia galimybė yra. Kai kurie vaikai pasilieka ten, kur iki tol gyveno. Kitiems vaikams tenka išsikraustyti į naujus namus, kartais – į naują miestą ar kaimą. Paklausk tėvų, ką jie planuoja, kad žinotum ir nekankintum savęs spėliojimais, tavęs nevargintų nežinomybė.

Kiek turi praeiti laiko, kad apsiprasčiau su tėvų skyrybomis?

Sudėtingas klausimas. Gali būti taip, kad niekada neapsiprasi, tačiau daugelis dalykų gali ir pagerėti. Daug kas keisis ir bus sunku prie to priprasti: gyventi tik su vienu iš tėvų, kraustytis į kitą butą, namą ar miestą, stebėti su kitais žmonėmis susitikinėjančius tėvus. Prie naujovių pratinsiesi savo tempu. Maždaug po 6 mėnesių jau būsi apsipratęs (apsipratusi) su nauja rutina / kasdienybe. Kai apsiprasi gyvenimas pasidarys lengvesnis, nes jis taps nuspėjamas.

Sunkiausias laikotarpis – metai ar dveji po skyrybų, nors nebūtinai tiek. Tu gali jį įveikti ankščiau, nei tai suprasi.

Mano tėvai turės bendrai manimi rūpintis. Ko turėčiau tikėtis?

Tai priklausys nuo aplinkybių. Jei globa nustatyta abiems tėvams, gyvensi pas abu juos pagal grafiką. Iš pradžių, kol apsirasi, gali būti sudėtinga. Daug vaikų sako, kad gyvenimas pas abu tėvus, nuolatiniai kraustymaisi – vienas sudėtingiausių dalykų. Nepasiduok! Vienas iš neigiamų dalykų – taip kraustantis gali daug kas pasimesti. Koks sprendimas? Pasistenk pas abu tėvus turėti tai, kas tau reikalinga, kad nereiktų vežiotis. Taip nieko nepamesi ir būsi tikras (tikra), kad turi tai, ko tau reikia.

Aš tik noriu sutvarkyti ir padaryti, kad viskas būtų taip, kaip buvę. Ką aš galėčiau padaryti?

Atsakyti tikrai sunku, nes daugiausia, ką tu gali padaryti, tai priimti dalykus tokius, kokie jie yra, bei priimti tiesą, kad šioje situacijoje pats (pati) pakeisti nieko negali.

Taip, vis kartojame ir žinome, kad sunkiausia tau tai, jog nieko šioje situacijoje tu negali padaryti. Tu nesi atsakingas (atsakinga) už šeimos išsaugojimą. Nesistenk būti didvyriu (didvyre). Vienintelis asmuo, kurį tikrai gali kontroliuoti, esi tu.

Man atrodo, kad mano tėvams depresija. Kaip galėčiau jiems padėti? Ką daryti?

Deja, skyrybos – gyvenimą keičiantis įvykis ir susirgti depresija įmanoma tiek tau, tiek tavo tėvams. Jei manai, kad tėvams reikalinga pagalba, gali padrąsinti tėvus kreiptis į specialistus (psichologą, paskambinti nemokamu emocinės paramos telefonu ir pan., daugiau informacijos skyrelyje „Tėvams“ -> „Pagalba“ -> „Kas gali padėti?“. Tačiau tavęs neturėtų slėgti rūpestis dėl tėvų. Daugiausia, ką gali padaryti, yra pasirūpinti savimi, tai svarbiausia. Jeigu pats (pati) patiri sunkumų, ar sunkumų patiria tavo tėvai, tačiau nebežinai, ką daryti, kaip tvarkytis, gali kreiptis pagalbos: pas mokyklos psichologą, socialinį darbuotoją, artimą žmogų (giminaitį, šeimos draugą, draugo mamą ir pan.) ar skambinti nemokamu emocinės pagalbos telefonu 11 61 11, kur galėsi pasikalbėti apie tai, kas tave slegia, pasitarti tau rūpimais klausimais. Taip pat gali mums parašyti laišką e. p. skyrybos@pagalbavaikams.lt .

Vienas iš mano tėvų po skyrybų gyvens labai toli nuo manęs. Kaip ir toliau galėčiau su juo bendrauti?

Pokalbiai telefonu – tokioje situacijoje labai svarbūs, ypač jeigu nusistatysite tam tikrą grafiką, kuriomis dienomis ir kelintą valandą susiskambinsite. Taip pat viena iš galimybių – bendravimas internetu (skype programa), naudojant internetines kameras, rašant elektroninius laiškus. Jei tėvai gana nemažai naudojasi kompiuteriu, o tu esi pakankamai suaugęs, galite bendrauti ir socialiniuose tinkluose. Laiko tarpas tarp pasimatymų, apsilankymų gali būti slegiantis, tačiau nuolatinis bendravimas aukščiau išvardytais būdais gali jį palengvinti.

Ar turėsiu patėvį ar pamotę?

Tikėtina. Kai kurie išsiskyrę tėvai greitai sukuria kitas šeimas, kiti – ne taip greitai arba iš viso nesukuria. Paprastai tėvai dar kartą susituokia praėjus keleriems metams po skyrybų. Tačiau jei turi patėvį / pamotę, labai svarbu su jais bendrauti. Naujas patėvis ar pamotė gali atrodyti kaip grėsmė, kelti tau nerimą dėl tavo vietos šioje šeimoje, bet jei tu būsi atviras (atvira) jam / jai, kaip ir mamai ar tėčiui, tai gali tik palengvinti šį pasikeitimą. Greičiausiai patėvis / pamotė taip pat nerimauja dėl tavo reakcijos į jo / jos atėjimą į jūsų šeimą, būkštauja, kaip jums seksis sutarti ir pan. Jis / ji turbūt taip pat patiria daug jaudulio, gali net nedrįsti tavęs kalbinti.

Patėvis / pamotė neužims tavo tikrų tėčio / mamos vietų, jie tik papildys jūsų šeimą. Taip pat atmink, kad turėtum kalbėtis apie tai, kaip jautiesi su patėviu / pamote, užuot kalbėjęs apie juos su mama ar tėčiu, prašant jiems ką nors perduoti.

Prisimink, kaip jaustumeisi (jauteisi), jei tau reiktų perdavinėti vieno tėvo žinutes kitam. Be to, tai gali būti nemalonu ir tavo tėvams. Gali pasiūlyti šeimos susirinkimus, kada kiekvienas galėtų išsakyti savo jausmus ir mintis. Tai galėtų būti kaip nauja galimybė jaustis šeima. Juk nesužinosi, gali ar negali taip būti, jei nepabandysi.

Aš nekalbėjau apie tėvų skyrybas su niekuo. Tai mane labai skaudina. Su kuo galėčiau pasikalbėti?

Visų pirma galėtum pakalbėti su mokyklos psichologu. Daugeliui paauglių (taip pat ir suaugusiųjų) nejauku eiti pas psichologą, tačiau negėdinga, jei suvoki, kad reikia pagalbos iš šalies. Daugelis pasikalbėjusiųjų su psichologu, jei kiltų panaši situacija, tai padarytų dar kartą. Jei nerimauji, kiek tau tai gali kainuoti, nesijaudink. Lankymasis pas psichologą mokykloje – nemokamas. Be to, kai kuriuose vaikų dienos centruose teikiama nemokama psichologo pagalba.

Taip pat kalbėk su artimais draugais, nelaikyk išgyvenimų savyje. Nustebsi, kaip gali palengvėti, kai garsiai pasakai, kas tave slegia, žmogui, kuriam svarbu, kaip tu jautiesi.

Jei jautiesi blogai ir norėtum pasikalbėti čia ir dabar, gali skambinti nemokamais emocinės pagalbos telefonais:

  • „Vaikų linija“, tel. 11 61 11, dirba kasdien nuo 11 val. iki 23 val.;
  • „Jaunimo linija“, tel. 8 800 28888, dirba visą parą.

Taip pat gali parašyti laišką: